Pilietinė pamoka „Valstybės istoriją pažinsime, labiau pažinę savo rajono istoriją“, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai paminėti
Sausio 27-ąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną 1945-aisiais buvo išvaduota Aušvico – Birkenau koncentracijos stovykla Lenkijoje, kurioje naciai nužudė daugiau kaip milijoną žydų.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metais sausio 27-ąją paskelbė kasmetine Tarptautine holokausto aukų atminimo diena.
Minint šią datą, sausio 24 d. mūsų mokykloje vyko pilietiškumo pamoka „Valstybės istoriją pažinsime, labiau pažinę savo rajono istoriją“. Pamoka buvo skirta paminėti Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną – sausio 27-ąją – ir pagerbti nekaltai holokausto metu nužudytų žmonių atminimą ir labiau pažinti savo miesto istoriją.
Pamokos svečias - žymus krašto istorikas, knygos „Dingusios tautos pėdsakais“ sudarytojas – A. Žilinskas, kuris septintokams labai įdomiai papasakojo apie Vilkaviškio rajone gyvenusius žydus, pateikdamas įdomios ir kruopščiai surinktos informacijos apie Vilkaviškio žydų gyvenimą, jautriai pasakodamas apie drąsius lietuvius, nebijojusius gelbėti žydų karo metais. Pamokos metu buvo bandyta praskleisti paslaptingą istorijos šydą, slepiantį, deja, kraupią miesto istoriją – žydų tautos išnykimą.
Degant šešioms žvakėms, kurios simbolizavo atminimą 6 mln. žydų, nužudytų visoje Europoje, skambėjo mokinių mintys apie holokausto baisumus, pagarbą kraštiečiams, nepabijojusiems gelbėti žydų tautos žmones karo metu.
Sukurta drugelių simbolinė kompozicija buvo skirta per holokaustą žuvusiems žydų vaikams bei jų neišsipildžiusioms svajonėms ir troškimams atminti... Idėja gimė perskaičius eilėraštį „Drugelis“, kurį 1942 m. Terezino koncentracijos stovykloje parašė žydų berniukas Pavelas Friedmanas, nužudytas Aušvice 1944 m. rugsėjo 29 d.
Kaip teigė Č. Kudaba, „žmogus, nepažįstantis savo tautos namų – Tėvynės žemės, kurioje nuo seno tėvai ir protėviai gyveno, nėra savo krašto pilietis!“, todėl, suprantama, labai svarbu kiekvienam žinoti ne tik savo krašto, bet ir savo gyvenamosios vietos istoriją.
Gimtosios kalbos mokytoja Vaida Kriščiūnienė
