Prisilietimas prie istorijos senosiose Vilkaviškio žydų kapinėse
„Apgaubtas legendomis apie protėvių sielas, Ėjau vis tolyn ir tolyn, Pasinėręs į neįprastas, bauginančias mintis.
Ir kuo toliau aš ėjau, mane vis labiau kerėjo Pilnas žavesio žydiškų gatvelių ankštumas, Virš jų sklandanti Giesmių giesmė.
Mano sieloje įsiviešpatavo nesuvokiamas ilgesys – Atgal, į suakmenėjusią, sustingusią praeitį...“
Artėjant Vėlinėms – ypatingo susimąstymo ir šviesaus liūdesio metui, visi tvarko artimųjų kapus. Tai ramybės, susimąstymo apie išėjusius Anapilin metas. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šįmet su savo auklėtiniais, 7b klaės mokiniais, dalyvavome pilietinėje gerumo akcijoje ,,Uždekim Vėlinių žvakutę“ - tvarkėme apleistas žydų kapavietes senosiose žydų kapinėse. Šįmet mums talkino 7d klasės mokiniai su mokytoja Enrika Paškauskiene.
7b ir 7d klasių mokiniai dirbo noriai ir atsakingai. Grėbdami lapus, purendami žemę, uždegdami žvakeles tarsi atidavėme pagarbą mirusiems, kurių kapų niekas nelanko ir netvarko, tylos ir susikaupimo minute pagerbėme išėjusius Anapilin.
Toks susikaupimas prieš rudens atostogas yra prasmingas, puoselėjantis lietuviškas tradicijas bei suteikiantis galimybę pažinti ir išsaugoti atminimą apie jose palaidotus žydų tautybės žmones ir apskritai prisimenant apie XX a. vykdytą šios tautos genocidą. Šias memorialines vietas būtina tvarkyti, siekiant tinkamai reprezentuoti žydų tautos istoriją mūsų rajone. Taip pat svarbu saugoti Lietuvos žydų kultūros paveldą. Juk čia, Vilkaviškyje, kažkada gausi Lietuvos žydų bendruomenė turėjo parduotuves, dirbo gydytojais, teisininkais, inžinieriais ir sudarė neatsiejamą Lietuvos dalį. Dabar iš to, kas buvo, liko tik labai maža dalis, todėl be galo svarbu ją saugoti, kalbėti apie žydų paveldą ir niekada nepamiršti praeities.
Gimtosios kalbos mokytoja, Tolerancijos centro koordinatorė Vaida Kriščiūnienė