Piešinių paroda „Mirties keliu“, minint Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną
„Papasakosiu Jums istoriją, kuri neturi pasikartoti. Tai istorija apie viso Pasaulio vis dar kraujuojančią žaizdą, skausmą ir iš lėto besidedančius randus. Tai 75- erių metų istorija. Tai istorija apie netikrumą, nežinią, skausmą, išsiskyrimą, sudaužytas viltis, sulaužytus likimus. Tai istorija apie vyrus, moteris, vaikus, mamas, tėvus. Tai istorija, kada žmogus turėjo pasirinkimą būti ŽMOGUMI arba juo nebūti. Tai istorija, kuomet duonos kąsnis buvo skanesnis už pyragą, o gyvybė kalinčio žmogaus menkesnė už skatiką... Tai istorija apie žmogaus suvokimą, kuo baigsis jo kelionė mirties keliu ir kad jis nebegali nieko pakeisti. Tai istorija apie žmogaus beprasmį susidorojimą su kitu žmogumi ir tai istorija, kuri neturi pasikartoti..."
Mūsų mokyklos 6-8 klasių mokiniai šią sunkiai suaugusiam žmogui suvokiamą istoriją piešė. Piešė spalvotai, piešė nespalvotai. Labai rimtai žiūrėjo, ieškojo informacijos, gilinosi, vertė jiems nesuprantamus žodžius. Ir nupiešė istoriją apie kančias, baimę, mirtį, badą, viltį.
Dailės mokytoja Dalia Lapaitienė