Įspūdžiai po maratono

2017 m. sausio 14 d. vidudienį Vilniuje startavo XXVI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems 1991 metų Lietuvos laisvės gynėjams atminti.

Jame dalyvavau  ir aš - 7 a kl. mokinė Ugnė Uldinskaitė. Noriu pasidalinti  įspūdžiais iš maratono. Dalyvauti bėgime ir įveikti 9 km trasą buvo užsiregistravę daugiau nei 6000 dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir 13 užsienio šalių. Prieš bėgimą karinių dalinių atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padėjo gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų.

26-ąjį kartą vykęs bėgimas prasidėjo nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir nusidriekė Vilniaus gatvėmis iki televizijos bokšto.  Pagarbos bėgimas kasmet vis gausesnis dalyvių skaičiumi. Šiemet beveik tūkstančiu daugiau dalyvių nei pernai, pernai buvo daugiau nei užpernai. Taigi, kasmet daugėja bėgikų. Žmonės įvairaus amžiaus, bet dominuoja jaunimas, daug kariškių dalyvauja.  Bėgti buvo sunku. Prastas oras. Aš buvau kelis kartus stabtelėjusi, bet savyje radau jėgų garbingai baigti maratoną.

Plačiau

Pagal mokinių skatinimo programą

Sausio 25d. patys geriausi mūsų mokyklos mokiniai buvo apdovanoti kelione. Jie turėjo puikią progą apsilankyti Lietuvos Respublikos Seime. Su mokiniais susitiko Seimo narys Kęstutis Smirnovas. Jis papasakojo apie savo darbą Seime, pasidomėjo, kuo gyvena Vilkaviškio moksleiviai ir išskubėjo į konferenciją. Seimas, kaip sakė netradicinę pamoką vedęs  Sausio 13  gynėjas, Lietuvos širdis. Ir ne be reikalo jis Lietuvos širdis. Ne be reikalo prieš dvidešimt šešerius metus sausio 13-ąją jį gynė Lietuvos žmonės. Apie tai mums ir pasakojo gerbiamas Valentinas Šapalas -  sausio tryliktosios savanoris. Pirmiausiai buvo aprodyta Seimo posėdžių salė. Galėjome ją apžvelgti tik iš balkono svečiams skirtų vietų, mat į pačią salę galima patekti tik su leidimais. Paskui visi patraukėme į Kovo vienuoliktosios salę, kurioje buvo pasirašyta Lietuvos Konstitucija. Bet visiems didžiausią įspūdį paliko Didžioji salė. Ten galėjome užimti politikų vietas ir grožėtis salės puošnumu bei klausytis gerbiamo Valentino pasakojimų. Pasirodo, kad sausio tryliktąją kartu su tūkstančiais žmonių, budėjusių lauke, Seimo viduje taip pat budėjo 2000 ginkluotų savanorių. Valentinas buvo vienas iš jų ir kaip pats sakė: „Mes visi buvome pasiruošę mirti.“  Valentinas atviravo, kad žmonės, esantys lauke, galėjo pasitraukti, o jie- savanoriai – ne. Nors ir ginklai buvo nekokie, savanoriai nepabūgo – kas turėjo pistoletą, kas nuosavą medžioklinį šautuvą, o kam atiteko geležiniai strypai, paskolinti statybininkų, – jie tuo metu labai daug padėjo. Dideliais sunkvežimiais buvo atvežti betoniniai blokai, kurių siena buvo apstatytas Seimas. Jam apginti taip pat buvo naudojamos  vielos, tinklai, strypai. Jais buvo uždengtas ir Seimo stogas, nes bijota, jog priešai gali pulti pasitelkę desantininkus. Seimo gynybai taip pat buvo naudojami smėlio maišai, kad priešai nešaudytų pro langus. Apie penkiasdešimt kilogramų sveriančius maišus savanoriai patys nešė Seimo laiptais iki pat ketvirto aukšto. Kilo abejonių, ar Seimo rūmai atlaikys tokį didelį svorį, tačiau be reikalo – broliai Nasvyčiai puikiai jį suprojektavo. Iš provincijų savanoriams, tarp kurių buvo ir moterų, žmonės vežė lašinių, šviežiai iškeptos duonos, skilandžių, virė kavą ir arbatą. Palaikymo sulaukta ir iš Ukrainos, Norvegijos bei Vokietijos. Septyniolika studentų iš Ukrainos atvyko ginti Lietuvos. Žmonės, įrengę radijo stotį Sitkūnuose, transliavo žinias Lietuvoje, vėliau atstovai iš Norvegijos ir Vokietijos, įrengę palydovines antenas ant Seimo rūmų stogo, transliavo sausio tryliktosios žudynes visam pasauliui.

Plačiau