SENŲ KNYGŲ PARODA

„Knyga. Toks žemiškas ir apčiuopiamas daiktas. O jeigu pažvelgtume giliau…žinių šaltiniu vadiname. Bet ar tiktai žinių? Dvasios atgaiva, gryniausia, skaidriausia versmė: geri – neatsigeri, kol gyvas, kol matai, kol girdi, kol suvoki. Tokią Ją mielą gimtąja kalba parašytą brangino lietuvis visais laikais.“ (P. Kazickas)