Literatūriniai Anykščiai – pamokos kitoje erdvėje

„Niekur nėra taip gera ir gražu, kaip Anykščiuose...“ – XX a. teigė žymusis anykštėnas, rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis, mėgęs su svečiais po Anykščius pėsčiomis klaidžioti ir skatinęs juos grožėtis savo numylėtu miestu. Šį kraštą XIX a. eilėmis apipynė poetas, dvasininkas Antanas Baranauskas ,  čia gimė ir augo rašytojas Jonas Biliūnas. Ne viena legenda apie šį miestą ir jo apylinkes sudėta, bet ir be legendų ir pasakojimų Anykščiai – ypatinga vieta. Todėl su 7b klasės auklėtiniais vykome būtent čia: pabuvoti šilelyje, apdainuotame Antano Baranausko,  pabūti nuostabioje gamtoje , paliesti rankomis  Laimės žiburį, pabėgti nuo miesto šurmulio ir įkvėpti gryno oro gurkšnį.  

Kelionę pradėjome medžių viršūnėmis vinguriuojančiame Medžių lajų take, kuris medžių viršūnėmis vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais.

Visai šalia – Puntukas – antras pagal dydį ir labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje. Priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas dunkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante, Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje.

Užsukome į Siauruko muziejų, kuris įsikūręs geležinkelio stotyje. Siaurukas yra vienas didžiausių ir unikaliausių kultūros paveldo objektų Lietuvoje. Čia apžiūrėjome ekspozicijas, klausėmės gido pasakojamos įdomios siaurojo geležinkelio istorijos, išbandėme garvežio „Kukuška“ kabiną, važiavome drezina bei triračiu ant bėgių, pasisvėrėme buvusiame stoties sandėlyje. Apsilankėme tarpukario Lietuvos stoties viršininko kabinete. Visi norintys pasimatavo stoties viršininko kepurę, turėjo galimybę pasėdėti viršininko kėdėje.

Kitas sustojimas - prie Liudiškių kalvos. Kalvos viršūnėje aukštai iškilęs „Laimės žiburys“ – rašytojo J. Biliūno antkapinis paminklas. To paties pavadinimo stebuklinėje pasakoje rašytojas pasakoja apie švytintį stebuklingą užrašą, pasirodžiusį ant aukšto stataus kalno viršūnės – tas, kuris užlips ant to kalno ir ranka pasieks užrašą, visus žmones padarys laimingus. Aišku, į „Laimės žiburį“ kopėme visi.

Pramogų ir sporto centre „Kalita“ patyrėme daugiausiai emocijų.  Rogučių trasą sudaro 5 posūkiai, tramplynas ir kilpa, kuriuos įveikėme skriedami 40 km/val. greičiu. Beveik 500 m ilgio trasa su linksmaisiais kalneliais suteikė gerų emocijų ir įspūdžių.

Pučiant šiltam pietvakarių vėjeliui, aplankėme Daumantų atodangą, kur nuo 27 metrų aukščio atsiveria nuostabi Anykščių apylinkių panorama. Pavargę bei patyrę daug  emocijų,  baigėme savo kelionę.

7b klasės auklėtoja Vaida Kriščiūnienė