Kelionė į sostinę

Šiandienos  mokiniai jau yra gimę Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, tad sovietinius laikus jiems sunku įsivaizduoti. Aišku, gali šį bei tą sužinoti per istorijos pamokas ar informacijos susirasti naršydami internete, bet tai nebus tas pats, ką patirti pačiam, nesvarbu, kad per  kelias valandas. Todėl  spalio 25 d. darganotą rytą išvykome į netoli Vilniaus, Nemenčinės miškuose, esantį sovietinį bunkerį. Čia, aprengti  vatinėmis striukėmis, keliavo klaidžiais bunkerio labirintais . Aplankėme to laikmečio parduotuves, KGB ,,būstinę“, kur buvo tardomi, skurdų sovietinio gydytojo kabinetą. Jeigu jaunimas nelabai įsivaizdavo, kaip sovietmečiu gyveno ir jautėsi žmogus, labai greitai pamatė, kaip paprastai ir lengvai palūžtama, pasiduodama psichologiniam spaudimui ir atsižadama savo asmenybės, trumpam pamirštamos  savos teisės – nes žmogus tiesiog jų neturėjo, turėjo daryti tai, kas jiems liepiama, negalėjo  išsakyti savo minčių - tiesiog turėjo paklusti kiekvienam įsakymui.

Kai kuriuos, manau, nustebino, kai kam gal ir patiko, tačiau kiekvienas galėjo įvertinti ir suvokti, kas yra laisvė. O kaip dažnai mes jos nebranginame. Išėję iš sovietinio bunkerio, lengviau atsidusome, kad vis dėlto gera gyventi nepriklausomoje Lietuvoje.

 Tą pačią dieną  surengėme paramos akciją beglobiams gyvūnams, apsilankėme Vilniaus VšĮ  ,,Sos gyvūnai“, perdavėme  prieglaudos gyvūnams suaukotą maistą, buities reikmenis.  Gyvūnų globos namų vadovė, sujaudinta vaikų gerumo, nuoširdžiai dėkojo ir pasakojo apie prieglaudoje gyvenančius  gyvūnus - čia nuolat gyvena apie 30 kačiukų ir 100 šuniukų. Kiekvieną dieną jais visais būtina pasirūpinti: maitinti,  vedžioti, gydyti, tvarkyti, valyti voljerus... Kas turi savo augintinius, iš karto nesunkiai įvertino, kiek maždaug laiko tai gali užtrukti ir koks tai  sunkus darbas. Tačiau svarbiausia, kad vaikai padarė labai kilnų darbą – padėjo silpnesniam, nuskriaustam gyvūnui. 

Gera daryti gerus darbus.

Klasės auklėtoja Vaida Kriščiūnienė