Istorines žaizdas gydo tik tiesos paieškos, gyva atmintis ir žmogiškumo pamokos

Prieš rugsėjo 23-iąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminties dieną, šalies bendrojo ugdymo mokyklas, Tolerancijos ugdymo centrus ir kitas švietimo institucijas Tarptautinės komisijos sekretoriatas kviečia dalyvauti pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“. Šia iniciatyva siekiama aplankyti masines žydų žūties vietas, praeinant pėsčiomis kelią, kuriuo į mirtį buvo varomi nekalti žmonės. Tokių vietų Lietuvoje yra daugiau nei 200. Šiuo paminėjimu siekiama prisiminti per Holokaustą sunaikintas Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenusias žydų bendruomenes. Tarptautinės komisijos sekretoriatas pilietinę iniciatyvą „Atminties kelias“ inicijuoja nuo 2013 metų ir toks paminėjimas jau tapo tradiciniu – mokytojai su mokiniais visoje Lietuvoje rugsėjo 23-iąją lanko masines žydų žūties vietas, prie iniciatyvos prisijungia ne tik švietimo įstaigos, bet ir kitos organizacijos. Šią pilietinę akciją vykdė ir Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos  mokiniai.

Rugsėjo 22 dieną, prieš minėjimą, moksleiviai ant akmenukų rašė žuvusių žydų vaikų vardus, piešė Dovydo žvaigždes, nes pagal žydų paprotį, ateinant aplankyti kapą, dedamas akmenėlis. Tai liudija, kad atminimas apie juos lieka gyvas ir amžinas kaip akmuo.

Didžiulės žydų tautos, o kartu ir visos Lietuvos tragedijos minėjimas prasidėjo Vilkaviškyje, kur Maironio gatvėje, prie Vilkaviškio pradinės mokyklos buvo atidengti pirmieji Vilkaviškyje Atminimo akmenys, skirti per Holokaustą nukentėjusiai vilkaviškiečių Kleinšteinų šeimai. Atminimo akmenys atkeliavo iš Vokietijos, Kelno miesto, o juos sukūrė menininkas Gunter Demning. Atminimo akmenys skirti visai vilkaviškiečių Kleinšteinų šeimai: Moisiejui, Esterai, Zev-Cvi ir Rananai. Šie atminimo ženklai – žalvarinės lentelės su išgraviruotais vardais, pavardėmis, datomis – sumontuoti šaligatvyje, prie Vilkaviškio pradinės mokyklos (Maironio g. 21). Čia 1938 metais, atidarius mokyklą, dirbo mokytojas Moisiejus Kleinšteinas. Šia me pastate buvo ir butas, kuriame gyveno visa Kleinšteinų šeima. Per Antrąjį pasaulinį karą tėvas ir sūnus buvo nužudyti. Atminimo akmenų pristatymo renginyje dalyvavo Kleinšteinų šeimos palikuonė – Moisiejaus ir Esteros anūkė, Rananos dukra Ilana Subačienė. Ji pasidalino savo atsiminimais ir padėkojo Vilkaviškio miestui ir visiems vilkaviškiečiams už jos artimųjų įamžinimą.

Minėjimo renginys vyko  Vilkaviškio masinių žudynių memoriale. Čia buvo pagerbtos Holokausto aukos - mokyklos penktokėliai paruošė ir  atliko  literatūrinę – meninę kompoziciją „Užgesusi viltis gyventi ir tapatybė iš pelenų“. Kompozicija pakvietė susirinkusiuosius nusikelti į tų laikų negandų ir baisumų kamuojamą Lietuvą, nors trumpam pajausti to laikmečio žmonių baimes, baisų žydų tautos žmonių likimą, išgirsti, kaip jautėsi nuo baisios lemties išgelbėti žydų tautybės žmonės. Vaikų lūpomis skambantys žodžiai kvietė susimąstyti ir dar kartą suprasti to meto skaudžius įvykius ir žmonių išgyvenimus. Memoriale sukūrėme instaliaciją – ant molbertų iškabinome Vilkaviškyje gyvenusių žydų tautybės žmonių nuotraukas, kurios tarsi bylojo, kad tie žmonės vis dar yra tarp mūsų. Mokyklos mokiniai prie paminklo aukoms atminti padėjo atminties akmenėlius bei uždegė žvakeles.

Mokyklos bendruomenė, kiekvienais metais pagerbdama Holokausto aukas, suvokia istorinės atminties svarbą, telkia mokyklos bendruomenę - mokytojus, mokinius, tėvus, nes mums svarbu,  kad visuomenėje atsirastų suvokimas, kad Holokaustas yra ne tik žydų, kurie kartu kūrė Lietuvos valstybę, puoselėjo kultūrą, dalyvavo valstybės gyvenime, tragedija, bet ir visos mūsų tautos tragedija, o prieš 80 metų prasidėjęs masinis žydų genocidas primena, kad istorines žaizdas gydo tik tiesos paieškos, gyva atmintis ir žmogiškumo pamokos, kurios privalo užtikrinti, kad niekada daugiau nepasikartotų joks genocidas.

Gimtosios kalbos mokytoja,

Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė Vaida Kriščiūnienė