Rugsėjo 22 dieną 150 Lietuvos miestų ir miestelių vyko renginiai, skirti Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimui. Kruvinaisiais 1941 metais skaudžiausiai nukentėjo Lietuvos žydų bendruomenė. Per kelis vasaros ir rudens mėnesius buvo visiškai sunaikintos Lietuvos žydų bendruomenės.
Masinėse holokausto aukų kapavietėse atgulė beveik visi gausios Vilkaviškio krašto žydų bendruomenės nariai (moterys, vaikai, vyrai, senoliai).
Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos paminėjimas, kurį organizavo Vilkaviškio krašto muziejus bei Vilkaviškio savivaldybė, vyko Vilkaviškio žydų Holokausto aukų memoriale.
Minėjime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemeras Joris Juškauskas, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys, istorikas Antanas Žilinskas, žydų gelbėtojų palikuonys, švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojai, moksleiviai ir visuomenės atstovai.
Skaudžiai sukakčiai ir įvykiams prisiminti 7 b klasės mokiniai bei mokytojai (Dalia Lapaitienė, Evaldas Kučiauskas, Jūratė Šataitienė, Dalė Uldinskienė, Vaida Kriščiūnienė) paruošė meninę literatūrinę kompoziciją „Kas išdygs iš kančios?“ Renginyje gausiai dalyvavo ir mūsų mokyklos bendruomenė – administracija, mokytojai, mokiniai.
Memoriale buvo eksponuojama Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus parengta instaliacija – antkapinė Vilkaviškio miesto žydų kapų plokštė, spygliuota viela, kokia buvo apjuostas getas, lagaminai, kuriuose žmonės nešėsi savo daiktus.
Taip pat eksponuojama paroda „Dingęs Vilkaviškis – žmonės ir pastatai“. Ši paroda parengta iš Jeruzalės Beth Hatefutsoth Nahum Goldman žydų diasporos muziejaus fondų.
Jau ne pirmus metus mūsų mokyklos mokiniai dalyvauja netradicinėje pamokoje, kurios metu dar kartelį prisiliečiame prie Holokausto istorijos, prisimename tuos, kuriems daugiau jau nebešviečia Toros šviesa, bet jų vardus mokiniai mena, atsinešdami atminties akmenėlius, kuriuos padeda prie paminklo aukoms atminti. Pagal žydų paprotį, ateinant aplankyti kapą, dedamas akmenėlis. Tai liudija, kad atminimas apie juos lieka gyvas ir amžinas kaip akmuo.
Gimtosios kalbos mokytoja Vaida Kriščiūnienė
