Nuo šių metų Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sprendimu kasmet kovo 15–ąją Lietuvoje bus minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena.
Minėti būtent kovo 15-ąją pasirinkta neatsitiktinai: 1966 m. kovo 15 d. Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio tautų teisuolio vardas už išgelbėtus Vilniaus geto žydus. Pasaulio tautų teisuolio vardą suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas.
Šįmet su 6b klasės mokiniais, pirmą kartą minėdami ypatingą dieną, pagerbėme žmones, kurie nepabūgo rizikuoti savo gyvybe, tapo žmogiškumo, šviesos, pasiaukojimo pavyzdžiais, gelbėdami ir slėpdami žydus nacių okupacijos, Holokausto laikotarpiu Lietuvoje. Manau, nuo kitų metų tai taps tradicija mokykloje paminėti šią datą.
Kviečiame mokyklos bendruomenę susipažinti su keliomis žydų gelbėtojų istorijomis:
,,Tarpumiškio kaime, netoli Kaišiadorių miestelio, gyveno girininkas Mykolas su žmona Jadvyga ir penkiais vaikais. Šimelis pažinojo Vievyje esančios deguto ir terpentino gamyklos savininką Meirą Koreną, ilgainiui darbiniai santykiai peraugo į draugystę.
Dauguma žydų Vievyje buvo nužudyti 1941 m. spalį. Korenas ir jo šeima, padedami kelių vietinių gyventojų, sugebėjo pasislėpti. 1942 m. rugpjūčio mėnesį jie sugebėjo pasiekti Kauną, kur prisijungė prie žydų gete.
1943 m. lapkričio 26 d. Korenas, trys jo vaikai - Moishe, Benjaminas ir Liuba, taip pat Meiro svainė Michla Furie pabėgo iš geto ir pasibeldė į Šimelių šeimos duris. Šimelis su žmona priėmė žydus į savo namus ir paruošė jiems slėptuvę po namo grindimis. Vėliau prie jų prisijungė dar devyni žydai, Korenų šeimos nariai ir draugai: Tanhum ir Jehudit Korenai, Moshe ir Polia Musel, Solomon ir Fanya Nehmad, Alter ir Etel Arinovski bei dešimties metų našlaitis Chaim Kaplan.
Slėpti keturiolika žydų buvo pavojinga, o išmaitinti tokį didelį būrį žmonių buvo rimtas iššūkis.
1944 metų balandį, operacijos metu, ligoninėje mirė Mykolo žmona Jadvyga. Nepaisant skaudžios netekties, Mykolo ryžtas nesusvyravo. Jis ir toliau rūpinosi paslėptais žydais iki nacių okupacijos pabaigos - 1944-ųjų liepos mėnesio.
Po metų, 1945 m. liepos 10 d., vietiniai nacių kolaborantai už pagalbą žydams Mykolą Šimelį nužudė.
Po karo dauguma išgelbėtųjų emigravo į Izraelį, bet palaikė ryšius su Šimelių vaikais.
1983 m. balandžio 4 d. Yad Vashem Mykolą Šimelį ir Jadvygą Šimelienę pripažino Pasaulio Tautų Teisuoliais.“
Kita istorija – Onos Gustienės, ,,kuri Nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu, grįždama iš slėptuvės po bombardavimų, netoliese Kleboniškio miško krepšyje pastebėjo kelių mėnesių kūdikį. Nujausdama, jog atsitiktinai paliktas mažylis gali būti išneštas iš Kauno geto, berniuką ji parsinešė namo. Po kelių dienų į duris pasibeldė vyriškis – žydas siūlė pirkti vaikiškus drabužius, batus. Onai nuėjus pasiimti pinigų, daiktai buvo palikti, tačiau vyriškio nebebuvo – moteris nujautė, kad vaikui reikalingus drabužėlius atnešė mažylio tėtis. Kai berniukui buvo apie 3 metukai, jo pasiimti sugrįžo Holokaustą išgyvenusi žydė motina. Vaikui ūgtelėjus, jiedu O. Gustienę aplankė dar kartą – motina berniukui pristatė moterį, išgelbėjusią jam gyvybę.“
,,Sofija Čiurlionienė – lietuvių rašytoja, poetė, žymiojo kompozitoriaus ir dailininko M.K. Čiurlionio našlė. Po ankstyvos vyro mirties 1911 m. Sofija apsigyveno Kaune su dukra Danute, kuri užaugusi taip pat tapo rašytoja.
Vokiečiams okupavus Kauną ir įkūrus getą, į Sofiją kreipėsi pažįstama Dvora Jelin, žydų rašytojo Meiro Jelino žmona. Jie desperatiškai ieškojo prieglobsčio savo vienintelei dukrai Esther. Pasitarusi su šeima, Sofija sutiko metukų mergaitę paslėpti savo bute. Mažoji Esther keletą savaičių gyveno pas Čiurlionienę ir Zubovus, tada jai buvo surasta saugesnė vieta –tai vienuolyno vaikų namai už miesto.
Visgi Sofija ir jos šeima neketino sustoti ir buvo pasiruošę toliau teikti pagalbą žydams. Su Kauno priemiesčio Vilijampolės vaikų globos namų direktoriumi dr. Petru Baubliu jie susitarė priimti tris žydus mažylius. Geto pogrindis, vadovaujamas Chaim Jelin, nusprendė, kad trejetukas bus Tamara Ratner (vėliau Levi), Rina Zupovich (vėliau Wolbe) ir Ruth Latzman (vėliau Peer), pogrindžio aktyvistų dukterys. S.Čiurlionienė sugalvojo gelbėjimo planą, o Zubovai ėmėsi slapto žydų vaikų išgabenimo iš geto, taip rizikuodami savo gyvybėmis.
Vėliau gelbėtojai taip pat rado prieglobstį trejų metų Moshe Rozenblum ir jo tėvams Anatoly ir Raya Rozenblum.
1991 metų vasario 11 dieną Yad Vashem pripažino Sofiją Čiurlionienę, Danutę Čiurlionytę-Zubovienę ir Vladį Zubovą Pasaulio Tautų Teisuoliais.“
TUC koordinatorė Vaida Kriščiūnienė
